Spalio 29 d. įvyko pirmoji šalyje CCS/CCUS inovacijų konferencija, kuria siekiama stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo (CCS/CCUS) srityje.
Renginys subūrė sprendimų priėmėjus, pramonės ir mokslo lyderius bei ekspertus iš Lietuvos ir užsienio aptarti pagrindinius iššūkius, galimybes ir inovacijas, formuojančias CCS veiklą, nuo pramonės konkurencingumo iki visuomenės palaikymo didinimo klausimų.
„Europos pramonės konkurencingumas turi būti užtikrintas. Priimant sprendimus, valstybė turi įvertinti, ką gali padaryti, kad šios naujos technologijos būtų įgyvendintos, pramonė dekarbonizuotųsi, o kaštai leistų galutiniam produktui būti konkurencingam ne tik Europos, bet ir pasaulio rinkoje. Svarbiausia – infrastruktūra, todėl būtina dėti visas pastangas koordinuojant ir užtikrinant jos pastatymą. Valstybė turi sukurti tokią reguliacinę aplinką, kurioje įvairūs verslo sprendimai būtų įgyvendinami ir tam būtų palanki aplinka“, – diskusijoje kalbėjo energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Konferencijos metu pristatytas Europos Sąjungos CCS veiksmų planas ir CCS technologijų diegimo tikslai, aptarti svarbiausi pasauliniai projektai ir jų pamokos Lietuvai. Apžvelgta Lietuvos energetikos pertvarka ir įsipareigojimas mažinti anglies dioksido emisijas bei diversifikuoti energijos rūšis, taip pat CCS technologijų vaidmuo šalyje siekiant energetinio saugumo ir klimato tikslų.
„Naujos energetinės technologijos svarbios ne tik dėl poveikio klimatui, ne tik dėl tikslo pasiekti klimato neutralumą, bet ir mūsų geopolitiniam saugumui užtikrinti ir stiprinti“, – pabrėžė Agnė Kazlauskaitė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja.
CCS/CCUS technologijos vis dar laikomos inovatyviomis, todėl svarbus mokslo įsitraukimas ir mokslinių tyrimų vykdymas šioje srityje.
„Mokslas gali supažindinti verslą, pramonę ir visuomenę su šiomis technologijomis, gali suteikti žinias, kaip anglies dvideginis galėtų būti konvertuotas į kitus vertingus produktus, kurie ateityje galėtų sumažinti sugavimo, saugojimo kaštus ir taip prisidėtų prie šių technologijų vystymosi“, – sakė Lietuvos energetikos instituto atstovas dr. Darius Milčius.
Konferencijoje diskutuota, kaip Lietuva galėtų suderinti savo CCS strategiją su europiniais tikslais, aptartas reguliavimas ir paskatos CCS plėtrai Lietuvoje skatinti. Taip pat didelis dėmesys skirtas visuomenės informuotumui ir bendruomenės dalyvavimo skatinimui Lietuvoje ir Europoje.
Renginyje pristatytas „CCS Baltic Consortium“ projektas – CO2 vertės grandinė Baltijos regione. Dalyviai taip pat turėjo galimybę susipažinti su Vokietijoje vykdomu „CI4C – Cement Innovation for Climate“ projektu. „Anglies dioksido surinkimo, panaudojimo ir saugojimo sritis „KN Energies“ jau pažįstama – nuo 2022 m., bendradarbiaudami su Lietuvos, Latvijos, Norvegijos ir Japonijos partneriais „CCS Baltic Consortium“ rėmuose, kuriame pirmąją Baltijos šalyse CO2 surinkimo ir saugojimo vertės grandinę. Tai reikšmingas bendradarbiavimas, kuriuo siekiame kovoti su klimato kaita ir jos padariniais, tuo pačiu išsaugant svarbius regiono pramonės sektorius. Tikiu, kad naujoji CCS/CCUS platforma suteiks galimybę dar glaudžiau bendradarbiauti ir ieškoti efektyvių irinovatyvių būdų pasiekti minėtiems ambicingiems tikslams,“ – sakė konferencijoje konsorciumo veiklą pristatęs „KN Energies“ projektų skyriaus vadovas Justinas Jazbutis.
Šios konferencijos metu buvo oficialiai įsteigta CCS/CCUS platforma. Platforma veiks kaip nacionalinis CCS technologijų pažangos, pramonės įsitraukimo skatinimo ir Lietuvos CCS pastangų derinimo su Europos ir pasaulinėmis strategijomis centras.