„Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“, Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės, pasirašė Baltijos sistemos valdymo regiono valdymo sutartį, kurioje aprašomi bendradarbiavimo principai po prisijungimo prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos.
Sutartis įsigalios įvykus Baltijos elektros sistemų sinchronizacijai su kontinentine Europa, kuri planuojama 2025 m. vasario 9 dieną.
MN 15 | Straipsnio vidus 1 pragrafas | 969×200
„Glaudžiai bendradarbiaujame vykdydami Baltijos šalių sinchronizaciją, ketiname tęsti šią tvirtą partnerystę sistemos valdymo srityje, kuri padės mums visiems užtikrinti sistemos stabilumą ir patikimumą. Sutartyje aprašomi mūsų bendradarbiavimo principai ir ji papildo kitus reglamentus bei susitarimus“, – sako Donatas Matelionis, „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas.
Baltijos sistemos valdymo regiono valdymo sutartis nustato Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių teises ir pareigas, susijusias su Baltijos elektros perdavimo sistemų sinchroniniu veikimu kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje.
Sutartis buvo pasirašyta siekiant palaikyti ir plėtoti elektros perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą, kurio tikslas – užtikrinti patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų veikimą, optimalų valdymą ir techninę plėtrą. Susitarimas sukurs teisinį pagrindą, leidžiantį operatorėms susitarti dėl konkrečių veiklos klausimų, kurie nėra tiesiogiai reglamentuojami Tinklo kodeksais ir Sinchroninės zonos pagrindų susitarimu.
Baltijos regionas yra vienas iš penkių sistemos valdymo regionų pagal Europos energetikos reguliuotojų organizaciją ACER. Kiti regionai yra Šiaurės, Centrinės Europos, Pietryčių Europos ir Pietvakarių Europos. Sistemos valdymo regionai nustatyti pagal 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos 36 straipsnį.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Sinchronizacija su kontinentinės Europos sinchronine zona užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų dažnio valdymą ir prisidės prie viso regiono energetinio saugumo.
Sinchronizacija padidins Europos elektros perdavimo sistemų ir rinkų integraciją ir sudarys sąlygas Baltijos šalių elektros perdavimo sistemoms veikti pagal bendras ir aiškias Europos taisykles. Ji taip pat skatins atsinaujinančios energijos plėtrą Baltijos šalyse ir Lenkijoje: dėl sinchronizacijos naujai pastatytos ir rekonstruotos elektros linijos, pastotės ir sinchroniniai kompensatoriai padidins perdavimo tinklų galimybes integruoti didesnę atsinaujinančių išteklių dalį bendroje elektros gamyboje.
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Bendras finansavimas siekia maždaug 1,2 mlrd. Eur, ir turėtų padengti iki 75 proc. visų kaštų.