Prancūzijos politinis chaosas meta ilgą šešėlį ekonomikos augimui

Prancūzijos įstatymų leidėjai trečiadienį surengs balsavimą dėl nepasitikėjimo trapia ministro pirmininko Michelio Barnier mažumos vyriausybe, ekonomistams perspėjus, kad dėl galimos politinės aklavietės atsiras didelė ekonominė kaina.

Du vadinamieji „pasitikėjimo pasiūlymai“, kuriuos pateikė kairiosios ir kraštutinės dešinės opozicinės partijos, bus svarstomi ir dėl jų balsuojama nuo 16 val. vietos laiku. Manoma, kad administracija bus nuversta praėjus vos trims mėnesiams nuo jos sukūrimo. Jei vyriausybė žlugs, Barnier, kuris nesugebėjo rasti kompromiso smarkiai susiskaldžiusioje Nacionalinėje Asamblėjoje, kad priimtų 2025 m. biudžeto įstatymo projektą, kuriuo siekiama sumažinti didelį Prancūzijos deficitą, bus priverstas atsistatydinti prezidentui Emmanueliui Macronui.

Iš ten viešpatauja netikrumas. E. Macronui galiausiai reikės paskirti naują ministrą pirmininką, nes po vasaros pirmalaikių rinkimų, kurie surinko daugiausiai balsų kairiajai koalicijai, bet nesuteikė nė vienai partijai daugumos, jam jau buvo sunku. Ilgametis ministras Barnier buvo laikomas technokratiniu kompromisu.

„Kai Barnier atsistatydins, Macronas greičiausiai paprašys jo ir toliau eiti laikinojo posto pareigas. Alternatyvus variantas oficialiai pakeisti Barnier atrodo mažai tikėtinas, atsižvelgiant į akivaizdų daugumos trūkumą”, – antradienį išplatintame pranešime sakė Carstenas Nickelis, Teneo tyrimų direktoriaus pavaduotojas.

Šis laikinojo statusas gali trukti mėnesius, nes nauji rinkimai gali būti surengti tik kitais metais, o kita galimybė yra Macrono atsistatydinimas ir prezidento rinkimai prasidės per 35 dienas, sakė Nickel.

Jis pridūrė, kad dėl tokios įvykių serijos biudžeto projektas nebus priimtas, o paskutinės minutės sandoris atrodytų neįtikėtinas.

Todėl tikėtina, kad laikinoji vyriausybė pateiks specialų konstitucinį įstatymą, kuris „veiksmingai perkeltų 2024 m. sąskaitas be jokių anksčiau numatytų išlaidų mažinimo ar mokesčių didinimo, tuo pačiu įgalindamas vyriausybę ir toliau rinkti mokesčius“, – sakė jis.

Kilus neramumams, Prancūzijos skolinimosi išlaidos auga, o eurą užklupo neigiamos nuotaikos, kurias dar labiau apsunkina niūrūs euro zonos gamybos duomenys ir tuo pat metu vykstantis politinis nestabilumas Vokietijoje.

„Prancūzija susiduria su augančio fiskalinio deficito perspektyva, kurio finansavimas taps brangesnis, nes jų (vyriausybės obligacijų) pajamingumas dėl šio neapibrėžtumo kils“, – trečiadienį išplatintame pranešime teigė Maybank analitikai.

Tarptautiniams investuotojams padėtis Prancūzijoje atrodo „labai bloga“, CNBC telefonu sakė Ispanijos IESE verslo mokyklos ekonomikos profesorius Javieras Díaz-Giménezas.

„Be biudžeto jie tikrai nevykdytų įsipareigojimų ne todėl, kad negalėtų sumokėti palūkanų už savo skolą, o todėl, kad be biudžeto negalės. Reitingų agentūros jau įspėja, 10 metų trukmės Prancūzijos obligacijos turi didesnę priemoką nei Graikijos, kuri yra beprotiška pagrindinių dalykų atžvilgiu“, – sakė jis. Graikija trumpam prarado investicinio lygio kredito reitingo statusą, kilus euro zonos skolų krizei, dėl kurios šalis bankrutavo.

„Tačiau taip yra todėl, kad pensijų fondams nerūpi, jie tiesiog nori patikimų pajamų, nesijaudindami dėl teisinių gudrybių. Taigi jie išmes (Prancūzijos obligacijas) ir eis kitur”, – sakė Díaz-Giménez.

„Be ekonomikos augimo ir stabilumo, tai Prancūzijoje skolą nukreips netvaria kryptimi“.

Ekonomistai jau sumažino savo augimo prognozes Prancūzijai po to, kai spalį buvo paskelbtas pasiūlymas dėl biudžeto, atsižvelgiant į didžiulius mokesčių padidinimus ir viešųjų išlaidų mažinimą.

Nyderlandų banko ING analitikai, kurie anksčiau prognozavo, kad Prancūzijos augimas sulėtės nuo 1,1% 2024 m. iki 0,6% 2025 m., antradienį sakė, kad Barnier vyriausybės žlugimas „būtų bloga žinia Prancūzijos ekonomikai”.

Jie taip pat numatė, kad bus priimtas preliminarus biudžetas, atspindintis 2024 m.

„Toks biudžetas nepataisys viešųjų išlaidų trajektorijos“, – sakė jie ir atmetė Barnier tikslą sumažinti valstybės deficitą nuo 6% BVP iki 5% 2025 m., o tai reikštų, kad Prancūzija nesiryžtų įgyvendinti naujosios Europos Sąjungos. fiskalines taisykles.

„Tuo metu, kai Prancūzijos ekonomikos augimas pastebimai lėtėja, tai yra bloga žinia. Valstybės deficitas išliks didelis, skola ir toliau augs, o kitai vyriausybei – kad ir kada tai būtų – teks dar sunkesnė užduotis suvaldyti viešuosius finansus. teisingai“, – sakė ING analitikai.

Gillesas Moëcas, AXA grupės vyriausiasis ekonomistas, pirmadienį išplatintame pranešime pažymėjo, kad „Prancūzija gali tikėtis didelių vidaus santaupų atsargų, kad pakeistų tarptautinius investuotojus, o euro zonos duomenų srautas padeda atsieti Europos pajamingumą nuo JAV, tačiau vidutiniu laikotarpiu per daug vidaus santaupų vyriausybei finansuoti gali brangiai kainuoti augimo dinamikos požiūriu.

„Vartotojų pasitikėjimas jau sumažėjo, o taupymo lygis gali dar labiau didėti, o tai sutrukdys vartojimo atsigavimą, nuo kurio vyriausybė tikisi, kad 2025 m. parems mokesčių įplaukas“, – sakė Moëcas.

Nors abi šalys yra įklimpusios į savo politinius neramumus, Prancūzijos ir Vokietijos skolinimosi išlaidų skirtumas šį mėnesį pasiekė naują aukščiausią lygį per 12 metų.

Tačiau Díaz-Giménez iš IESE verslo mokyklos teigė, kad tam tikra prasme Prancūzijos perspektyvos buvo pozityvesnės nei didžiausios euro zonos ekonomikos.

„Prancūzijoje ekonominės perspektyvos yra gana niūrios, bet tai nebus katastrofa, jei pavyks išvengti papildomos rizikos. Didelis fiskalinis deficitas sunkiai ištaisomas ir reikalauja politinės harmonijos, bet jie vis tiek gali rasti kelią, tik daro spaudimą politikams, kad jie atliktų savo darbą ir išspręstų tikrąsias problemas, šiuo atveju – fiskalinį tvarumą“, – sakė jis CNBC.

„Tačiau Vokietijoje problema yra augimas. Vokietijos ekonomikai reikia iš esmės prisitaikyti prie naujos aplinkos, kurioje nėra rusiškų dujų ir kurioje automobilių gamyba Europoje atrodo tikrai blogas verslo planas. Ekonominiu požiūriu tai išspręsti sunkiau nei prancūzų problema“.