Trečiadienį suėjo 20 darbo dienų laikotarpis, per kurį tarybos narys Šarūnas Matijošaitis turėjo pateikti atsakymus savivaldybės Antikorupcijos komisijai. Antikorupcijos komisija tikėjosi gauti paaiškinimus, kokiomis aplinkybėmis Š. Matijošaitis ir esami bendrovės „Autokausta“ akcininkai itin pigiai įsigijo sklypus, kuriuos vėliau pardavė septynis kartus brangiau prekybos tinklui „Lidl“, tačiau Š. Matijošaitis į komisijos klausimus neatsakė.
Antikorupcijos komisijos pirmininkė Andrijana Filinaitė ketvirtadienį ryte portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino, jog Š. Matijošaičio atsakymų nesulaukė. Antikorupcijos komisijos klausimų sąrašą pateikiame publikacijos pabaigoje.
Pasak A. Filinaitės, artimiausias Antikorupcijos komisijos posėdis turėtų įvykti ateinantį trečiadienį. Į šį posėdį Š. Matijošaitis bus kviečiamas pakartotinai.
Taip pat komisijos pirmininkė posėdžio metu žada pateikti pasiūlymą komisijos vardu kreiptis į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (VTEK), kad ši įvertintų viešų ir privačių interesų derinimo aspektus, bei ar tarybos narys tinkamai laikėsi viešųjų ir privačių interesų įstatymo ir nusišalinimo pareigos.
Anksčiau posėdžio metu nepasirodė
Tarybos nariai Š. Matijošaičiui išsiųsti klausimus raštu nusprendė ankstesnio Antikorupcijos posėdžio metu, mat nors buvo pakviestas, Š. Matijošaitis jame nepasirodė.
„Esminis momentas, noriu pasitikslinti – ar planuoja prisijungti tarybos narys Šarūnas Matijošaitis, ar ne? Ar atsakė kažką?“, – klausė komisijos pirmininkė, opozicinei konservatorių frakcijai priklausanti tarybos narė A. Filinaitė.
„Ne, nieko jis neatsakė“, – atsakė atsakingoji sekretorė Laimutė Lapinskienė.
A. Filinaitė teigė, jog neatsakydamas į kvietimus, Š. Matijošaitis tokiu būdu parodė nepagarbą savo kolegoms.
„Čia, aišku, yra žmogaus pasirinkimas, kaip tai vertinti kiekvienas galime susidaryti tam tikras išvadas, bet mano galva, tai yra tiesiog mūsų komisijos negerbimas“, – konstatavo komisijos pirmininkė A. Filinaitė.
Sklypus įsigijo iš paveldėtojų ir valstybės
Primename, jog viešojoje erdvėje šie klausimai kilo po portalo „Kas vyksta Kaune“ atlikto žurnalistinio tyrimo.
Žurnalistinio tyrimo metu nustatyta, jog Kauno miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis ir bendrovės „Autokausta“ akcininkų įmone du Šilainių mikrorajone įsigytus sklypus 2022 m. prekybos tinklui „Lidl“ pardavė septynis kartus brangiau.
„Registrų centro“ pateiktais duomenimis, Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais 47,3 arų dydžio atkurtą iš fizinio asmens sklypą įsigijo už 46 tūkst. eurų sumą, o bendrovė UAB „Autoeta“ 63,73 aro dydžio sklypą įsigijo iš valstybės už 406 tūkst. eurų. Portalo kalbintas NT ekspertas pabrėžė, jog reali Š. Matijošaičio įsigyto sklypo vertė rinkoje galėjo būti apie 10 kartų didesnė.
Po kelių mėnesių abu sklypai prekybos tinklui „Lidl“ buvo parduoti už daugiau kaip septynis kartus didesnę, 3,359 mln. eurų siekiančią sumą.
Nustatyta, jog nors vieno iš sklypų savininkas mirė dar 2003 m., nuosavybės teisės į vieną iš įsigytų sklypų buvo atkurtos 2022 m. vasarį, o balandį šią žemę paveldėjo kitas asmuo – tą patį mėnesį sklypą įsigijo Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais.
Tuo metu antrasis tais pačiais 2022 m. „Autokaustos“ pagrindinių akcininkų valdomos bendrovės „Autoeta“ įsigytas sklypas buvo suformuotas dar 2001 m. ir daugiau nei 20 metų priklausė valstybei, įmonė iki įsigijimo jį nuomojosi ir teikė automobilių stovėjimo paslaugą aplinkinių daugiabučių gyventojams.
Auksinis sandoris Kaune: nupirkti sklypai greitai parduoti 7 kartus brangiau prekybos centrui „Lidl“
STT – savivaldybė įgyvendino rekomendacijas
Kaune vykusių žemės nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų tema buvo svarstoma ir Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia, jog Kauno miesto savivaldybė įgyvendino teisėsaugos rekomendacijas mažinti korupcines rizikas nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procedūrose.
„Šiam momentui, iš esmės kas liečia rizikos analizę, dalis teiktų pasiūlymų objektyviai tapo neaktualūs, nes (nuosavybės teisių atkūrimo – ELTA) procesai praktiškai baigti, o likusia dalimi praktiškai (pasiūlymai – ELTA) yra įgyvendinti“, – Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį sakė STT Korupcijos skyriaus viršininkas Domantas Lukauskas.
Teisėsaugos institucija 2023 m. atliktos analizės rezultatus paviešino po portalo „Kas vyksta Kaune“ atlikto žurnalistinio tyrimo.
„Pagrindinės rizikos yra tos, kad Kauno mieste (teisę į – ELTA) žemės sklypus, suformuotus įgyvendinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, įgydavo asmenys, turintys ar turėję ryšių su savivaldybe bei Nacionaline žemės tarnyba“, – Seimo komisijos posėdyje trečiadienį sakė STT Korupcijos skyriaus viršininkas.
Jo teigimu, Kaune 2016-2022 m. laikotarpiu penkios susijusių asmenų grupės tiesiogiai ar per valdomus juridinius asmenis galėjo užimti 185 žemės sklypus.
Anot D. Lukausko, Kauno savivaldybė vykdė „nenuoseklią“ praktiką, nustatydama preliminariai laisvus žemės sklypus ir nederindama šių procedūrų su keliais skirtingais administracijos padariniais.
„Ko gero, tai sudarė prielaidas vienais atvejais suformuoti žemės sklypus (nuosavybės teisės – ELTA) atkūrimui, kitais – jų neformuoti, nurodant, kad tos preliminariai laisvos, neužstatytos žemės atitinkamoje vietoje nėra“, – tikino STT atstovas.
Preliminarūs Kauno miesto savivaldybės antikorupcijos komisijos klausimai Š. Matijošaičiui
- Ar jūs, kaip Kauno miesto tarybos narys, deklaravote sandorius savo privačių interesų deklaracijoje?
- Ar prieš įsigydamas minėtus sklypus, t.y Baltijos g. 48A ir Baltijos g. 48C, informavote VTEK ar savivaldybės etikos komisiją, kad galimai dalyvaujate sandoriuose su savivaldybės sprendimais susijusiuose sklypuose?
- Ar dalyvavote miesto tarybos ar komitetų sprendimuose, kurie galėjo turėti įtakos šių sklypų suformavimui, paskirties nustatymui, ar perdavimui NŽT. Ir jei taip, ar nusišalinote?
- Kaip jūs sužinojote apie tai, kad konkrečiam mirusiam asmeniui bus atkurtos nuosavybės teisės į Baltijos g. 48C sklypą ir ar naudojatės viešai prieinama informacija, ar šią informaciją gavote iš institucijų ar tarpininkų?
- Kas buvo tarpininkai šiame sandoryje, ar galite nurodyti asmenis, kurie supažindino su sklypo paveldėtoju, ar organizavo pardavimo procesus?
- Kaip vyko pats pirkimas? Ar buvo sudarytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys, ir jei taip, tai kokios datos, ar jos buvo registruotos, tvirtintos notariškai? Ar manote, kad Jūsų, kaip tarybos nario, statusas ir ryšys savivaldybėje galėjo sudaryti sąlygas gauti pirmumą ar privilegijas, įsigyjant sklypą?
- Kaip paaiškintumėte, kad sklypą Baltijos g. 48C įsigijote už 46 tūkst. eurų sumą, kai nepriklausomi NT ekspertai jo rinkos vertę vertino bent 10 kartų didesne suma?
- Ar Jūsų nuomonė valstybė ar savivaldybė dėl tokių schemų patyrė nuostolius?
- Ar prieš parduodamas šiuos sklypus „Lidl“, derinote ar tarėtės su šiuo prekybos tinklu dar prieš patys juos įsigydami?
- Kaip vertinate STT nustatytą faktą, kad žemės atkūrimo procesai Kaune turi spragų, galimai sudaro sąlygas piktnaudžiavimui?
- Ar Jūsų atvejis neprieštarauja skaidrumo ir viešojo intereso principams?
Nuoroda į informacijos šaltinį